Lapkričio 19 dieną minime Mons. Alberto Talačkos (1921-1999) devyniasdešimt antrąjį gimtadienį.

Eidami gyvenimo keliu žmonės turi savo idealą, mokytoją, dvasinį vadovą. Daugeliui vyresniosios kartos anykštėnų toks gyvenimo kelrodis – šviesios atminties Anykščių bažnyčios klebonas, monsinjoras Albertas Talačka. Mąstymų knygoje kunigas Albertas Talačka užrašė savo credo: „Aš turiu visus kviesti prie Kristaus, nė vieno neatstumti…“  Giedras, besišypsantis veidas, padrąsinantis žodis ne vienam anykštėnui palengvino sunkią akimirką, nurodė tolimesnį – šviesesnį gyvenimo kelią.

Albertas Talačka gimė 1921 m. lapkričio 19 d. Papyvesių kaime (Krinčino parapija, Pasvalio rajonas). Baigęs Krinčino pradžios mokyklą, Pasvalio gimnaziją ir mokytojų kursus, 1941-1942 m. mokytojavo Kalneliškių pradžios mokykloje (Vaškų valsčius). 1942-1947 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1947 m. birželio 29 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas Panevėžio katedroje klieriką Albertą Talačką įšventino į kunigus. Kunigui Albertui Talačkai teko dirbti Naujamiestyje, Šeduvoje, Panevėžyje, Lukštuose, Rokiškyje.

Nuo 1969 m. A.Talačka pradėjo dirbti Anykščių Šv.Mato bažnyčios klebonu ir Anykščių dekanato dekanu. Kas suskaičiuos kiek kartų per dvidešimt penkerius metus ištarta: „Aš tave krikštiju…“ ar „Amžiną atilsį…“, „Pasiklausykite šv. Evangelijos…“ ar „Kristaus kūnas…“, „Tepalaimina jus…“. Nuolat girdėjome jo aiškų, ramų, malonų balsą. 1989 m. A. Talačkai, vienam pirmųjų iš Panevėžio vyskupijos dvasininkų, suteiktas popiežiaus skiriamas monsinjoro – Šv. Tėvo garbės kapeliono titulas. 1995 m. monsinjoras A.Talačka pasitraukė iš klebono pareigų ir liko Anykščių parapijos altarista. Toks pat dėmesingas, malonus, inteligentiškas, ramiai priimantis likimo negandas ir malonias akimirkas. Savo buvimu mus mokė pasitikėti Dievu, nesiblaškyti gyvenimo verpetuose, o susikaupus daryti gera kasdien, kiekvieną akimirką, nes nežinome kiek mums skirta gyventi. 1999 m. gruodžio 12 d. monsinjoras A.Talačka mirė; jo paties pageidavimu palaidotas naujosiose Anykščių kapinėse prie savo sesers.

Sovietmečiu kunigas A. Talačka garsėjo kaip šviesuolis, rėmęs perspektyvius jaunus dailininkus, dievdirbius. Per daugelį metų pasipuošė Anykščių šventovė – buvo įrengti vitražai, šventoriaus koplytėlėse – tautodailininko R. Idzelio iš medžio išdrožtos kryžiaus kelio figūros, šventoriuje palaidotiems kunigams pastatyti meniški paminklai, įamžintas garsiųjų anykštėnų K. Sirvydo, K. Kairio atminimas. Rūpintasi, kad būtų pakeisti susidėvėję vargonai, kad atsirastų paminklas vyskupui Antanui Baranauskui – visa tai ne tik sumanymų, bet ir begalinio atkaklumo vaisiai, rodantys tikrųjų vertybių išmanymą ir teisingą savosios paskirties supratimą.

Per gyvenimą Mons. A.Talačka sukaupė virš 50 dailės kūrinių kolekciją,  tarp jų – Karlo Maračio, Johano Baptisto Lampio, Simono Čechavičiaus, Jono Rustemo, Antano Žmuidzinavičiaus, Kazio Šimonio, Česlovo Kontrimo ir kt. darbai. Jis buvo dvasininkas, ganytojas, meną supratęs kaip vieną iš gražiausių žmogaus dvasios apraiškų, suvokęs kultūrinio palikimo svarbą ir skatinęs jaunus Lietuvos menininkus kurti sakralinės dailės kūrinius.

Anykščių parapijai Monsinjoras Albertas Talačka paliko savo sukauptą dailės kūrinių kolekciją, asmeninę biblioteką ir archyvą. Asmeninėje A. Talačkos bibliotekoje – per 4 tūkst. egzempliorių knygų, 400 rankraščių, laiškų, užrašų. Tai ir XIX a. leidiniai, vertingi albumai, knygos vokiečių, anglų, rusų bei kitomis kalbomis.

Nuo 2009 m. liepos 23 d. monsinjoro palikimas saugomas ir eksponuojamas Anykščių sakralinio meno centre.

Komentavimas išjungtas.