Rugsėjo 30 d., 17 val. Anykščių koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Vilniaus g. 36) įvyks dailininko Jono Rimšos (1903–1978) tapybos parodos „Gyvenimas klajonėse“ atidarymas.

Vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, vadinamas „lietuviškuoju Gogenu nuo Svėdasų“ gimė 1903 m. birželio 12 d. Svėdasų miestelyje, Anykščių raj. Augo Kaune. Tėvo noru Vienoje (Austrija) baigė geriausią siuvimo-kirpimo mokyklą. Vėliau, apsisprendęs rinktis tapytojo kelią, išvyko svetur. Daug keliavo po Braziliją, Argentiną, Boliviją, Ekvadorą, Peru.

1931–1934 m. mokėsi tuo metu stipriausioje visoje Pietų Amerikoje Buenos Airių (Argentina) dailės akademijoje. Susidomėjęs inkų civilizacija, 1936 m. J. Rimša buvo persikėlęs gyventi į Boliviją, tyrinėjo indėnų aimarų genties istoriją, papročius ir buitį, tapė paveikslus jų gyvenimo temomis. 1943 metais gavęs Bolivijos valdžios kvietimą sostinėje Sukrėje (Sucre) įsteigė meno mokyklą ir jai vadovavo.

Už nuopelnus Bolivijos kultūrai J. Rimša yra pelnęs svarių apdovanojimų (apdovanotas aukščiausiu iš civiliams skiriamų „Andų Kondoro kavalieriaus ordinu“, suteiktas Bolivijos valstybės Garbės piliečio titulas (1950) ir Garbės profesoriaus vardas (1974). Bolivijos vyriausybė iš dailininko įsigijo apie 250 paveikslų ir perdavė juos svarbiausioms valstybės įstaigoms. Didžiulis ir įspūdingas Rimšos paveikslas „La Paso įkūrimas“ (1948) kabo Bolivijos sostinės municipaliteto rūmų salėje. Nemažai darbų yra La Paso centriniame banke, taip pat pas privačius asmenis.

Bolivija – pirmoji šalis pripažinusi Joną Rimšą kaip dailininką, čia jis subrendo kaip menininkas, suprato, ko turėtų siekti ateityje ir kokias naujas menines problemas norėtų spręsti.

Ši paroda iš  privataus Lietuvos išeivijos dailės fondo supažindins žiūrovus, su Bolivijos (1943-1953) ir indėniškojo periodo (1953-1965) tapybos darbais, kurie išgarsino dailininką.

Rimša mylėjo ir gerbė indėnus, studijavo Bolivijos istoriją ir kultūrą, lankė indėnų šventąsias vietas, tikrai pažino ir perprato jų dvasią. Tapytojo kūriniuose daug ritualinių šokių scenų, įtaigiai sukomponuotų čiabuvių figūrų. Juose justi tapytojo siekis atskleisti egzotiško krašto dvasią, apibendrinti savo įspūdžius, sukoncentruoti juos į tam tikrą pasakojimą, kuriame labiausiai bylotų forma, spalvos ir jų deriniai.

Nerami ieškotojo dvasia skatino J. Rimšą nuolat keliauti ir tobulėti. Dailininkas gyveno Argentinoje, Bolivijoje, JAV, Taityje. Persikeldamas iš vienos vietos į kitą, jis galėjo be skausmo sudeginti savo ankstesnius paveikslus ir svajoti apie naują kūrybos etapą.

Akivaizdu, kad savąjį braižą tapytojas atrado ne iš karto. Atšventus 50-ies metų jubiliejų, Jonas Rimša prabilo apie esminį lūžį savo tapyboje. Jis pareiškė, kad nori tapyti kitaip, sustabdė jau parašytos monografijos išleidimą. Jei ankstyvieji J. Rimšos kūriniai buvo realistiniai, sodrių, tamsių spalvų kolorito dabar jo tapyba prisipildo ritmo, harmonijos, kolorito, primenančio indėnų mėgstamų spalvų derinius: spindinčios raudonos, auksinės geltonos, sodrios žalumos tonų. Randasi ekspresyvus juosvas kontūras, linija, suteikianti tapybiniams pasakojimams dar daugiau įtampos, energijos. Šio periodo kūriniai paženklinti plastinės kalbos ieškojimų dvasia. Ryškiausi jų – tai aimanų šventės, kompozicijos su šokėjomis, cirko ir Oruro karnavalų motyvais sukurti paveikslai, džiunglių bei Andų priekalnių peizažai.

Dailininkas sukūrė per 1000 paveikslų, surengė daugiau nei 30 individualių kūrybos parodų.

Gyvenimo aplinkybių nublokštas į tolimus kraštus, Jonas Rimša niekada neužmiršo Lietuvos, svajojo joje apsilankyti. 1938 m. tris savo paveikslus atsiuntė į IV Rudens dailės parodą Kaune. Dailininko kūrybinis palikimas – daug tapybos ir grafikos kūrinių, akvarelių – išsisklaidė po JAV, Australiją, Pietų Ameriką, Europą. Tik nedidelė dalis jo kūrinių dabar saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, nes 28 savo kūrinius dailininkas 1977 m. dovanojo Lietuvai.

2002 m. Anykščių koplyčioje buvo eksponuojami J. Rimšos paveikslai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolekcijos, parodos atidaryme dalyvavo ir apie dailininko gyvenimo bei kūrybos kelią tuomet pasakojo dailininko bičiulis Prezidentas V. Adamkus, palaikęs artimus ryšius su dailininku nuo 1958 m. iki jo mirties.

Lietuvišku užsispyrimu, kietu darbu ir nepalaužiama valia Jonas Rimša pasiekė savo tikslą – įprasmino savo gyvenimą meno pasaulyje. Tikimės, kad šioje parodoje eksponuojami dailininko darbai padės giliau pažinti Rimšos kūrybos pasaulį ir įvertinti jo tapybos visumą. Turtingas kelionių ir sukurtų paveikslų Jono Rimšos gyvenimas yra geriausias įrodymas, kad įgimtas talentas, nepaisant sunkumų ir kliūčių, visada prasiveržia.

Komentavimas išjungtas.