Pasakų konkursas „Pasaka apie Anykščius“ baigėsi ir mes jau išrinkome laureatus! juos sužinoti galite čia.

Nuoširdžiai sveikiname laimėtojus ir dėkojame visiems dalyvavusiems!  

Lapkričio 11 d. Sakralinio meno centre vyko Daumanto Kirilausko koncertas „Koncertas in C. Fortepijono rečitalis“ iš fortepijoninės muzikos koncertų ciklo.

Koncerte skambėjo – J.S. Bach partita nr. 2 BWV 826 C-moll, L. van Beethoven varijacijos Diabelli tema op. 120

Anykščių akademijos svečias – Vytautas V. Landsbergis

Anykščių akademijos rektorius, pristatydamas svečią Vytautą V. Landsbergį, klausytojams sakė: „atsiverčiau Google ir persigandau, atkartoti neįmanoma, tai rašytojas, režisierius, poetas, dainų autorius ir atlikėjas – tiesiog fenomenas, žmogus orkestras, net sunku patikėti, kad tiek veiklos sričių gali aprėpti vienas žmogus..Ir kaip džiugu, kad toks unikalus žmogus turi stiprų ryšį su Anykščiais: iš čia kilus Vytauto mama, čia jis pats keletą metų gyveno su šeima, o dabar kuriasi naujoje sodyboje netoli Andrioniškio“. 

Svečias buvo kuklus, sakėsi nesąs akademikas, jam patinka žaisti, pokštauti apie rimtus dalykus, bet nebūtinai rimtai… Iš visų savo veiklų šią akademinę valandą lektorius paskyrė kūrybai, kuri jam labai patinka kaip žmogaus būsena. Iš kur kilo žodis KŪRYBA? Iš žodžio kurti, o kurti galima ne tik tekstus, filmus, dainas, bet ir ugnį, o kūrenant ugnį gauti žinią iš protėvių, kažką atspėti. Aukštoji kūryba vyksta per jausminę patirtį, inspiruota aukštesnių jėgų. Svarbu susipažinti, ką sukūrė kiti, kurį laiką kopijuoti, bet vieną dieną imi ir suklysti…o tada, atsispyręs toj klaidoj ir gimsti kaip kūrėjas. Mūsų apsiskaitęs protas informacijos nesuteikia, reikia užsimiršti ir klausyti savo sielos, tuomet išeini iš tam tikrų rėmų. Kodėl brangūs Anykščiai? Todėl, kad čia tokia unikali gamta, čia gali patirti daugiau, nei mieste, čia tiesiog renkant baravykus, gimsta idėjos naujoms knygoms, taip atsirado „Arklio Dominyko meilė“, „Pelytė Zita“ ir kitos populiarios knygos.

Gimnazistams svečias daug pasakojo apie filmų kūrimą, apie jam brangią ir neišsemiamą temą: Lietuvos partizanai. Susitikimai su partizanu Jonu Kadžioniu atskleidė daug to sunkaus meto istorijų.

Kūryba – tai kelias nurimti bet kokiose aplinkybėse, kad „nenuneštų stogo“ .

Paskaitos metu buvo demonstruojamas moksleivių sukurtas filmukas. Žinoma, Vytautas V. pasiėmė gitarą, kartu su akademijos klausytojais dainavo „Klevelį“.

Atsakinėdamas į klausimus, lektorius sakė: ‚mieli akademijos klausytojai, norint gauti – reikia imti. Gyvenimas – labai didelė mokykla, labai daug visko padėta tiesiog gatvėse, mokėkit pastebėti“.

Judita Skačkauskienė

Nuo spalio 28 d. Anykščių koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre veikia Povilo Šiaučiūno paroda „Ne tik varnos“. Susitikimas su autoriumi ir parodos pristatymas vyko lapkričio 9 d. Koncertavo Morta Kačionaitė (klarnetas), Jūratė Kuodytė (fortepijonas). 

„Kūryba man yra natūralus poreikis. Tai vaistas nuo visų žemiškų bėdų. Tik kurdamas ir mylėdamas esu savimi. Gamta ir būtis kūrybai teikia nenusakomos energijos. Savo darbais teigiu, kad visi esame vertybės, nepriklausomai nuo amžiaus, materialinio turto, sveikatos, užimamų pareigų..“ – sako Povilas Šiaučiūnas.

Plačiau apie susitikimą su autoriumi čia. Renginio akimirkos 

Nuotraukos Anykščių menų centro

Lapkričio 7-28 d.

„Savo darbuose siekiu emocinio turinio ir įtaigos, kuriuos išreiškiu per peizažą. Noriu, kad darbas žiūrovą paveiktų iš karto.“ – apie save sako dailinkė. 

Gimiau 1970 m. kovo 9 d. Vilniuje. Savo, kaip dailininkės kelią, pradėjau M. K. Čiurlionio meno mokykloje, kurią baigiau 1988 m. ir įgijau grafikės specialybę. Toliau sekė dailės pedagogikos studijos Vilniaus dailės akademijoje.

Visuomet traukė spalva. Buvau neblogai susipažinusi su daugelio įvairių laikotarpių dailininkų kūryba, bet labiausiai traukė postimpresionistai, Paryžiaus tapybos mokykla. Nepaprastai žavėjo ir tebežavi Van Gogho peizažai, primityvusis menas. Vertinu klasikinę lietuvių tapybos mokyklą. Meninį skonį galutinai suformavo „ARS“ grupuotės dailininkai – V. Vizgirda ir A. Samuolis.

Savo darbuose siekiu emocinio turinio ir įtaigos, kuriuos išreiškiu per peizažą. Noriu, kad darbas žiūrovą paveiktų iš karto. Motyvo autentiškumas nėra svarbus. Konkretus kraštovaizdis – tai tik pirmas impulsas nuotaikai sukurti. Tapau ne patį motyvą, o jo viziją. Kartais, dirbdama, objektą transformuoju taip, kad jis tampa sunkiai atpažįstamas ir įgauna simbolinę prasmę bei pasikartoja kituose mano kūriniuose – taip atsirado „žibintų“ bei „arkliukų“ serijos. Dažnai tapau ne plenere, o namuose, iš atminties. Neretai darbai gimsta be išankstinių sumanymų, tapybos proceso metu – dėliojant potėpius ar ieškant kolorito. Paskutiniuose paveiksluose didelis dėmesys tenka linijai ir potėpio minkštumui – jų pagalba konstruoju kompoziciją, ieškau įdomios paveikslo formos.

Savo kūrybą derinu su mokytojavimu – jau vienuolikti metai dirbu Paluknio „Medeinos“ gimnazijoje – esu dailės mokytoja metodininkė.

Goda Gudaitytė – Gujienė

KŪRYBINĖ VEIKLA:

1995 – Tapybos darbų paroda. Galerija “Getija”, Vilnius. (Straipsnis „Vilniaus veidai“

(A. Narušytė) 7 meno dienos).

1995 – Tapybos darbų paroda. Galerija “Grigo ratai”, Vilnius.

1999 – Tapybos darbų paroda Filadelfijos lietuvių bendruomenės namuose. Filadelfija, JAV.

1999 – Miniatiūros  šiaurės šalių  „Iris“ miniatiūrų festivalyje. Galerija “Firehouse”, Bordentaunas, JAV.

2003 – Tapybos darbų paroda. Galerija “PII”, Filadelfija, JAV.

2004 – Tapybos darbų paroda. Galerija “PII”, Filadelfija, JAV.

2005 – Tapybos darbų paroda “Raudonas arkliukas”. Galerija “Darijaus papuošalai”, Vilnius.

2005 – 7-asis tarptautinis tapytojų pleneras “Alaušas 2005”. Sudeikiai, Utenos r.

2006 – Grupinė kūrybinių darbų paroda „M. K. Č – 1988“. Galerija “Darijaus papuošalai”, Vilnius.

2007 – Lietuvos moterų dailininkių draugijos paroda “Skirtingi objektai 2007”. Galerija “Arka”, Vilnius.

2014 – Tarptautinis tapytojų pleneras „Tik tapyba“. Obeliai, Rokiškio r.

2015 – Tapybos darbų paroda „Prisilietimai“. „Pylimo“ galerija, Vilnius.

Spalio 27 d. naujus, jau trečius mokslo metus pradėjo Pasaulio anykštėnų bendrijos padalinys Anykščių akademija. Šiais metais giliau pažinti gimtąjį kraštą panoro net 31 gimnazistas.

Sveikindamas su naujų mokslo metų pradžia, projekto sumanytojas ir vadovas rašytojas Rimantas Vanagas skatino jaunimą gilintis į savo krašto istoriją, pasinaudoti unikalia galimybę susipažinti su anykštėniškomis istorijomis, kurių nerasime nė viename mokykliniame vadovėlyje. Paskaitas akademijoje skaito tik iš Anykščių kilę mokslininkai, kiti Anykštiją savo darbais garsinantys žmonės. 

Simboliška, kad pirmąją paskaitą skaitė anykštėnas profesorius Algirdas Antanas Avižienis, dabar viešintis Lietuvoje. Profesorius pasakojo apie savo vaikystę, prabėgusią visai šalia, kitapus gatvės (Anykščių akademijos paskaitos vyksta koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre), apie užklupusį antrą Pasaulinį karą, atsitraukimo iš Lietuvos momentus ir ilgą kelią iki Amerikos. Čia profesorius siekė išsilavinimo, tapo mokslų daktaru ir pradėjo savo veiklą NASA agentūroje, kosminių tyrimų centre. Žinoma, kad paskaita susilaukė didžiulio susidomėjimo, gausybės klausimų iš auditorijos, ne kasdieną sutinki žmogų, stovėjusį kosminių erdvių kompiuterinių tyrimų ištakose: profesorius A. Avižienis sukūrė ir užpatentavo save pasitaisančius kompiuterius, kurie iš palydovų teikia informaciją į Žemę. Savo paskaitą lektorius pagyvino dokumentiniu filmu, kuriame rodoma kosminio palydovo kelionė link kitų planetų.

Profesorius skatino jaunuomenę domėtis fantastine literatūra, pasak jo, jei ne Žiulio Verno fantastiniai romanai, tai būtų tapęs  gydytoju, galbūt inžinierium…

Labai malonu, kad būsimus akademikus pasveikino Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis, palinkėjo sėkmingų mokslo metų.

Judita Skačkauskienė

Pasaulio anykštėnų bendrijos sekretorė