Beatričė Kleizaitė-Vasaris gimė 1925 m. Kaune. 1941-1944 m. ji studijavo Kauno valstybės teatro Dramos studijoje. Antrojo pasaulinio karo metais emigravo iš Lietuvos. 1945 -1948 m. Italijoje tęsė menų studijas ir dirbo Lietuvos pasiuntinybėje. 1948 m. išvyko į Argentiną, 1958 m. – į Kanadą, vėliau – JAV. Dirbo bibliotekose ir pedagoginį darbą. Aktyviai reiškėsi lietuvių visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę grįžo į tėvynę. Į Lietuvą ji parvežė išeivijos dailininkų – V. Kašubos, A. Galdiko, V. Igno ir kt. darbų kolekcijas. Įsteigė didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondą ir daug dirbo, kad paminklo idėja būtų įgyvendinta. Už nuopelnus Lietuvai ir Vilniui 2002 m. buvo apdovanota Barboros Radvilaitės medaliu.