6

Anykščių parapijai monsinjoras Albertas Talačka paliko savo sukauptą dailės kūrinių kolekciją, asmeninę biblioteką ir archyvą. Nuo 2009 m. liepos 23 d. monsinjoro palikimas saugomas ir eksponuojamas Anykščių sakralinio meno centre.
Monsinjoro Alberto Talačkos dailės kūrinių kolekcijoje per 50 kūrinių, tarp jų – Karlo Maračio, Johano Baptisto Lampio, Simono Čechavičiaus, Jono Rustemo, Antano Žmuidzinavičiaus,  Kazio Šimonio, Česlovo Kontrimo ir kt. darbai.
Bibliotekoje – virš 4 tūkst. knygų ir apie 400 rankraščių. Tai ir XIX a. leidiniai, ir vertingi albumai, knygos vokiečių, anglų, rusų bei kitomis kalbomis.

2010 m. liepos 22 d. Anykščių sakralinio meno centre duris atvėrė pirmasis Lietuvoje Angelų muziejus, kuriam savo sukauptą angelų kolekciją padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris.

Sakralinio meno centras vykdo plačią kultūrinę programą, populiarindamas sakralinį meną. Centre vyksta nuolatinis (kiekvieno mėnesio 19 d., minint monsinjoro A. Talačkos gimimo dieną lapkričio 19 – ąją) diskursas: kas šventa ir sakralu žmogaus gyvenime (kultūriniai renginiai, apvalūs stalai, seminarai, edukacinės pamokos).

NUOLATINĖ EKSPOZICIJA

Ši kolekcija nedidelė, bet vertinga, atspindinti sovietinių metų vieno šviesiausių Lietuvos dvasininkų Monsinjoro Alberto Talačkos meno suvokimą, jo bendravimo ratą.
Kolekcijoje 52 – 17 – 19 a. darbai, daugiausiai tapybos, yra ir skulptūros bei grafikos darbų pavyzdžių.
Kolekcijos šerdis – septyni 17 – 19 a. nežinomų vakarų, Lietuvos ir lenkų dailininkų darbai.
Neabejotinas kolekcijos šedevras – italų tapytojo, žymiausio XVII a. pab. Romos dailininko Karlo Maračio (Carlo Maratti, 1625-1713) kompozicija „Marijos įvesdinimas į šventyklą“ – darbas vertas kaboti bet kurio ne tik Lietuvos, bet ir užsienio muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje. Prie vertingiausių Lietuvoje saugomų Vakarų Europos tapybos pavyzdžių priskirtinas ir populiaraus XVIII a. pab.-XIX a. pr. Europos diduomenės portretisto, austrų tapytojo Johano Baptisto Lampio (Johann Baptist Lampi, 1751-1830) sukurtas Užpalių seniūno, Lietuvos armijos generolo kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos (1772-1829) portretas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą šis portretas buvo Rokiškio dvare, kur kabojo greta kitų dvaro savininkų giminės atstovų portretų (Pranciškus Sapiega buvo Aleksandro Pšezdzeckio, vedusio Mariją Tyzenhauzaitę, prosenelis). Visiškai toks pats J.B. Lampio tapytas P. Sapiegos portretas saugomas Luvre Paryžiuje. Čia jis pateko iš Sapiegų rinkinių (skirtingiems rinkiniams skirtos to paties portreto autorinės replikos anuomet buvo įprastas reiškinys).
Išskirtinis ir kone unikalus kolekcijos eksponatas yra ir nedidelis ant medžio lentos nutapytas paveikslėlis, vaizduojantis soste sėdinčią Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu. Sakralumą spinduliuojantis, jautriai ir labai subtiliai nutapytas kūrinėlis primena italų ankstyvojo renesanso meistrų darbus ir siejasi su sakralinės dailės atgimimo ir atsinaujinimo siekusių XIX a. vid. Europos dailininkų (nazarėnų, prerafaelitų, puristų ir kt.) kūriniais. Jų pavyzdžių (ypač tokio aukšto meninio lygio) Lietuvoje beveik neturime.
Nemažiau įdomus A. Talačkos kolekcijos kūrinys yra krokuviečio tapytojo, kurį laiką dirbusio ir Lietuvoje, Simono Čechavičiaus (Szymon Czechowicz, 1689-1775) „Autoportretas“. Pasak žodinės tradicijos, šį autoportretą dailininkas nutapė 1775 m. prieš pat mirtį. Yra žinoma, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą jis buvo Jono Pšezdzeckio rinkinyje Rokiškio dvare. XIX a. viduryje Varšuvos kapucinų bažnyčioje S. Čechavičiui statant antkapį, iš Rokiškio „Autoportretą“ pasiskolino vienas iš antkapio įrengimo organizatorių. Tuomet buvo padarytos kelios jo kopijos. Ar monsinjoro kolekcijoje esantis „Autoportretas“ ir yra Rokiškio dvare buvęs originalas, ar viena iš XIX a. vid. kopijų, tebėra intriguojantis ateities tyrinėjimų klausimas.
Lietuvos dailės aukso fondui priskirtinas taip pat vieno žymiausių Vilniaus meno mokyklos dailininkų, ilgamečio Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus Jono Rustemo (Jan Rustem, 1762-1835) sukurtas nežinomo vyro portretas. Tai nedidelio formato kūrinėlis, vaizduojantis portretuojamojo biustą. Jis nutapytas gyvai, temperamentingai, turi dailininko braižui būdingo lyrizmo, svajingumo. Daug panašių J. Rustemo tapytų portretėlių XIX a.-XX a. I pusėje buvo pasklidę po Lietuvos dvarus. Ne vienas jų buvo ir aukščiau minėtame Rokiškio dvare.
Monsinjoro kolekcijoje galima pamatyti taip pat XX a. Lietuvos dailės klasikų Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966), Kazio Šimonio (1887-1978), Jono Janulio (1888–1973), Česlovo Kontrimo (1902–1989), šių dienų menininkų Broniaus Uoginto (g. 1946), Vaidoto Žuko (g.1956), Aistės Ramonaitės ( g. 1957), Egidijaus Rudinsko (g. 1962) ir kt. kūrinius. Dominuoja darbai religine tematika (K. Šimonio „Ramybė“ ir „Kristus“, J. Janulio „Pasaulio sutvėrimas“, V. Žuko „Nukryžiuotasis“) ir Lietuvos kraštovaizdžiai. Yra ir sudėtingesnių poetinės nuotaikos kompozicijų, nuteikiančių filosofiniams apmąstymams (A. Ramonaitės „Šachmatinė“, E. Rudinsko „Vaisius“).
Be tapybos ir grafikos kūrinių A. Talačkos kolekcijoje yra keletas profesionalių dailininkų sukurtų ar liaudies meistrų išdrožtų skulptūros darbų (šventųjų skulptūrėlių, bareljefų, krucifiksų). Profesionaliajai bažnytinei dailei atstovauja skulptūros „Šv. Ambraziejus“ ir „Šv. Grigalius Didysis“, greičiausiai, anksčiau priklausę skulptūrinei Keturių Bažnyčios Tėvų grupei. Iš liaudiškos stilistikos darbų paminėtina vieno garsiausių ir originaliausių Lietuvos dievdirbių Liongino Šepkos (1907-1985) išdrožta Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė, nuoširdūs ir saviti J. Mockūno darbai (bareljefas „Mišių auka“, krucifiksas).

Menotyrininkė Dalia Tarandaitė

Kontaktai

Vilniaus g. 11, LT-29145 Anykščiai

+370 630 08100 , 8 381 51447

anyksmc@gmail.com

Sakralinio meno centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Grįžti